Bent kartą

Kartą pabėgau iš prieglaudos, kad rasčiau mamą ir tėtį.
Sykį iš degančio namo išgelbėjau mergaitę, vardu Zelda.
Kartą prajuokinau nacį, kuriam skaudėjo dantį.
Aš esu Feliksas. Tai mano istorija.

1942 m. Lenkijoje žydų berniukas Feliksas prieglaudoje slepiasi nuo nacių. Tik bėda, kad jis nieko nežino apie karą ir mano, jog prieglaudoje bus, kol tėvai išgelbės savo knygų verslą. Nutaręs, kad tėvams gresia pavojus, Feliksas išvyksta jų įspėti ir patenka tiesiai į nacių okupuotą Lenkiją.

Feliksui viskas yra pramanytos istorijos. Iš kur jo sriuboje atsirado visa morka? Tai ženklas, kad tėvai atvažiuoja jo pasiimti. Kodėl naciai degina knygas? Jie turbūt atvykėliai bibliotekininkai, atsiųsti sutvarkyti pasenusios prieglaudos bibliotekos. Tačiau Felikso kelionė darosi vis pavojingesnė ir jis pamažu pamato siaubą, kurio negali paaiškinti jokios istorijos.
Nepaisant baisumų, Feliksas niekada nepraranda vilties.
Tai istorija, kupina meilės, draugystės ir netgi juoko.